Laikinasis įdarbinimas Lietuvoje ir Europoje: tendencijos, kurios formuos ateitį

Laikinasis įdarbinimas tapo daugelio Europos ekonomikų kertiniu akmeniu, leidžiančiu verslui lanksčiai reaguoti į kintančią paklausą. Nors visa Europa vertina šį darbo jėgos lankstumą, Lietuvos laikinojo įdarbinimo rinka išsiskiria tiek savo regioniniais iššūkiais, tiek ir galimybėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai Lietuvos ir Europos laikinojo įdarbinimo rinkų skirtumai, analizuojama, kaip abi rinkos prisitaiko prie pasaulinių tendencijų, ir ką tai reiškia darbdaviams bei darbuotojams.

1. Rinkos dydis ir įsiskverbimas

Europos laikinojo įdarbinimo rinka yra stipri – 2023 m. Europos Sąjungoje buvo įdarbinta apie 15 % visos darbo jėgos. Tačiau laikinojo įdarbinimo paplitimas šalyse labai skiriasi. „Europos laikinojo įdarbinimo rinka yra tokia lanksti, kad per pastaruosius kelerius metus tapo strateginiu įrankiu daugeliui pramonės šakų. Lietuvoje, tuo tarpu, tai dar tik įgauna pagreitį, tačiau augimo potencialas akivaizdus – ypač logistikos ir gamybos sektoriuose.“ – dalinasi Vokietijos departamento vadovė Aušra.

• Vokietija, Prancūzija ir Italija yra pagrindiniai laikinosios darbo jėgos centrai, kur pramonė ir paslaugų sektorius generuoja didelę laikinųjų darbuotojų paklausą. Tuo tarpu tokios šalys kaip Švedija ir Nyderlandai pasitelkdamos lanksčias įdarbinimo sistemas akcentuoja darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
• Lietuvoje laikinojo įdarbinimo paplitimas yra žemesnis – 2023 m. jis sudarė apie 2-3 % visos šalies darbo jėgos. Nors šis skaičius yra gerokai mažesnis nei Europos vidurkis, laikinųjų darbuotojų poreikis Lietuvoje auga, ypač logistikos, gamybos ir svetingumo sektoriuose, kurie siekia patenkinti trumpalaikius poreikius.

2. Reguliacinė aplinka ir darbuotojų apsauga 

Viena ryškiausių Lietuvos ir kitų Europos laikinojo įdarbinimo rinkų skirtumų yra reguliaciniai mechanizmai. ES yra laikinojo įdarbinimo apsaugos lyderė – dar 2008 m. buvo priimta Laikinojo įdarbinimo agentūrų direktyva, kuri reikalauja užtikrinti laikiniesiems darbuotojams vienodas darbo užmokesčio ir darbo sąlygų garantijas kaip ir nuolatiniams darbuotojams.

„Nors ES siūlo vieningą reguliacinę sistemą laikinajam darbui, matome, kad praktinis šių taisyklių taikymas skiriasi. Lietuvoje darbuotojų apsauga dar tik įsibėgėja, o norint pasiekti ES lygį, turime gerinti tiek įstatymų vykdymą, tiek ir didinti verslo atsakomybę.“- sako Aušra.

• Vakarų Europoje tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija įgyvendino šią direktyvą, užtikrindamos tvirtą apsaugą laikiniesiems darbuotojams, ypač darbo užmokesčio pariteto ir socialinių garantijų srityse.
• Lietuva, nors ir laikosi ES reglamentų, susiduria su įgyvendinimo ir atitikties iššūkiais dėl struktūrinių problemų, tokių kaip didelė emigracija ir santykinai žemesnis darbo užmokesčio lygis. Laikinieji darbuotojai Lietuvoje dažnai susiduria su didesniu darbo saugumo trūkumu, lyginant su Europos kolegomis – 42 % laikinųjų darbuotojų Lietuvoje susiduria su darbo saugumo iššūkiais, palyginti su 30 % ES.

3. Sektoriaus skirtumai

Sektoriai, kuriuose dominuoja laikinas įdarbinimas, skiriasi tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių. „Europoje didžiausi laikinojo darbo naudotojai – gamybos ir statybų sektoriai. Lietuvoje daugiausia laikini darbuotojai dirba logistikos ir žemės ūkio srityse, tačiau galime tikėtis didesnio diversifikavimo, ypač didėjant technologijų ir paslaugų sektorių poreikiams.“ – situaciją apibendrina Aušra.

• Europoje pagrindiniai sektoriai, kuriuose dominuoja laikinasis įdarbinimas yra statyba, sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba ir gamyba. Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje visuomet buvo nemaža dalis laikinųjų darbuotojų: šiai dienai 26 % laikinųjų darbuotojų ES dirba būtent šiame sektoriuje. Tuo tarpu sveikatos priežiūros sektoriuje laikinųjų darbuotojų poreikis stipriai išaugo pandemijos metu.
• Lietuvoje dominuojantys laikinojo įdarbinimo sektoriai yra logistika, sandėliavimas ir žemės ūkis. Tai atspindi šalies, kaip Šiaurės Europos logistikos centro, vaidmenį, kur trumpalaikis personalas yra būtinas sezoniniams pikams ir transporto poreikiams patenkinti.

4. Kultūrinės nuostatos apie laikinąjį darbą

Vakarų Europoje laikinas darbas tampa normaliu karjeros pasirinkimu, o Lietuvoje jis vis dar dažnai vertinamas kaip tarpinis žingsnis, dažniausiai siejamas su nekvalifikuotomis pozicijomis.

„Mums būtina keisti požiūrį – laikinieji darbuotojai gali būti labai kvalifikuoti specialistai, suteikiantys organizacijoms lankstumo ir inovacijų.“ – sako Aušra.

• Tokiose šalyse kaip Švedija, Danija ir Nyderlandai, laikinas įdarbinimas dažnai laikomas perspektyvia karjeros galimybe, o stiprios socialinės apsaugos sistemos padeda laviruoti tarp laikinojo ir nuolatinio darbo.
• Lietuvoje vis dar egzistuoja laikinojo darbo stigma. 45 % darbuotojų mano, kad laikinas darbas yra tarpinė stotelė prieš įsidarbinant nuolatiniame darbe, o ne ilgalaikis sprendimas. Taip iš dalies yra dėl to, kad laikini darbai Lietuvoje dažniausiai yra žemesnės kvalifikacijos ir siūlantys mažiau karjeros perspektyvų, palyginti su labiau išsivysčiusiomis ES rinkomis.

5. Laikinas įdarbinimas po pandemijos

Būtent pandemija parodė, kiek svarbus įmonėms lankstumas krizinėse situacijose ir kiek tokiu atveju vertės kuria išorinis partneris. „Pandemija parodė, koks svarbus gali būti laikinasis darbas krizinėse situacijose. Lietuvoje pastebėjome lėtesnį atsigavimą nei Vakarų Europoje, tačiau ši situacija taip pat suteikė galimybę stiprinti nuotolinių ir skaitmeninių laikinojo darbo modelių pritaikymą.“ – pastebi Aušra.
COVID-19 pandemija paspartino laikinųjų darbuotojų poreikį visoje Europoje, ypač esminiuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūra, logistika ir maisto gamyba. Europos rinka į šį poreikį reagavo lanksčiai – nuo 2020 iki 2022 m. laikinasis įdarbinimas padidėjo 10 %.
Lietuvoje po pandemijos atsigavimas buvo lėtesnis, o laikinasis įdarbinimas 2022 m. padidėjo vos 3 %. Kita vertus šalyje aiškiai matomas perėjimas prie nuotolinio ir skaitmeninio laikinojo darbo, sekant Europoje vyraujančias „gig“ ekonomikos ir platforminio įdarbinimo tendencijas.

6. Ateities tendencijos ir galimybės

Žvelgiant į ateitį, tiek Lietuvos, tiek Europos laikinojo įdarbinimo rinkoms didelę įtaką darys automatizacija, skaitmenizacija ir perėjimas prie tvarių pramonės šakų.

„Ateitis priklauso tiems, kurie sugebės prisitaikyti prie žaliųjų industrijų ir skaitmeninių technologijų plėtros. Todėl greta laikinojo įdarbinimo pozicijų stiprinimo nekvalifikuota darbo jėga paremtuose sektoriuose, daug potencialo matome ir aukštos kvalifikacijos, pavyzdžiui, technologijų, sektoriuose, kur laikinasis įdarbinimas gali stipriai pasitarnauti įgyvendinant aukštos kvalifikacijos trumpalaikius projektus.“ – dalinasi Aušra.

• Europoje tokie sektoriai kaip atsinaujinanti energija, skaitmeninės technologijos ir sveikatos priežiūra turėtų skatinti laikinųjų darbuotojų paklausą, ypač tų, kurie turi specializuotų įgūdžių. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ES laikinojo įdarbinimo sektorius šiose pramonės šakose išaugs 12 %.
• Tuo tarpu Lietuva gali pasinaudoti savo jau dabar itin stipriais logistikos ir technologijų sektoriais, kur jaučiamas didėjantis poreikis laikiniesiems darbuotojams IT palaikymo ir nuotolinio projektų valdymo srityse. Automatizacijai keičiant tradicines pramonės šakas, Lietuvoje gali padaugėti aukštos kvalifikacijos laikinų darbo vietų, ypač technologijų ir tvarių pramonės šakų srityse.

Nors Lietuvos laikinojo įdarbinimo rinka yra mažesnė ir mažiau išvystyta nei daugelio kitų Europos šalių, ji keičiasi, reaguodama į vidaus poreikius ir pasaulines tendencijas. Su didesniu reguliaciniu suderinimu ir sektorių diversifikacija Lietuva turi geras galimybes plėsti savo laikinosios darbo jėgos rinką ateityje, ypač didelio augimo srityse, tokiose kaip skaitmeninės paslaugos ir logistika. Visgi, norint užtikrinti ilgalaikį laikinojo įdarbinimo patrauklumą ir tvarumą šalyje, visų pirma reikės keisti kultūrines nuostatas ir stiprinti darbuotojų apsaugą.

Šaltiniai:

1. Eurostat, Laikinojo įdarbinimo statistika, 2023 m.
2. Europos Komisija, Užimtumo ir socialinės raidos ataskaita Europoje, 2023 m.
3. Statista, Laikinas įdarbinimas Europoje pagal šalis, 2023 m.
4. Lietuvos darbo birža, Laikinojo įdarbinimo ataskaitos, 2023 m.
5. Europos Sąjunga, Laikinojo įdarbinimo agentūrų direktyva, 2008 m.
6. EBPO, Darbo rinkos reformos ir užimtumo apsauga, 2022 m.
7. Eurofound, Darbo saugumas ES laikinojo darbo rinkoje, 2022 m.
8. Pasaulio ekonomikos forumas, Darbų ateities ataskaita, 2023 m.
9. Europos darbo institucija, Gamyba ir laikinasis įdarbinimas, 2023 m.
10. Invest Lithuania, Laikinojo darbo rinka logistikos ir žemės ūkio srityse, 2023 m.
11. Šiaurės šalių darbo žurnalas, Laikinas darbas ir socialinė apsauga Skandinavijoje, 2023 m.
12. Lietuvos statistikos departamentas, Laikinojo įdarbinimo suvokimo apklausa, 2023 m.
13. Eurostat, Užimtumo atsigavimo po pandemijos duomenys, 2022 m.